Lakoniškas, stačiakampis MSPI tūris buvo formuojamas kaip vienas svarbiausių miesto centrinės dalies urbanistinių elementų, kurio užduotis užbaigti reprezentacinės miesto aikštės šiaurinę dalį bei sukurti architektūrinį foną S. Daukanto gatvės ašyje iškilusiam V. Lenino paminklui. Nors statinyje pasitelkiamos asketiškos modernizmo formos, projektas bylojo ne tik apie paprastumą ir skaidrumą, tačiau ir apie administraciniam pastatui būdingą reprezentatyvumą. Interjere išskirtinę atmosferą kūrė per visą statinio aukštį nusidriekusi ir iš viršaus natūralia dienos šviesa apšviečiama atriuminė fojė erdvė bei fontanėlis su erdviniu dailininko A. Stoškaus vitražu. Paskutinio aukšto lygyje, ant stogo, po atviru dangumi buvo sukurtas poilsio kiemas. Novatoriški buvo ir techniniai sprendimai. Kaip rašyta to meto spaudoje – tai pirmasis pastatas Lietuvoje kuriame panaudoti stiklo paketai bei įspūdingas kiekis (50 tonų) aliuminio konstrukcijų. Tad MSPI savo užmoju buvo būdingesnis reprezentaciniams Vakarų šalių ofisams, nei neįmantriam sovietiniam modernizmui. 2003–2004 m. atlikta pastato rekonstrukcija pakeitė pirminę jo išvaizdą (archit. Jonas Audėjaitis, Rimantas Giedraitis).

Vaidas Petrulis