„Sodros“ pastatas Birštone – klasikinis paskutiniojo 20 a. dešimtmečio Lietuviškojo postmodernizmo architektūros pavyzdys. Dinamišką statinio kompoziciją aktyviai kuria spalvos bei geometrinė simbolika. Esama ir istorinės architektūros elementų. Kolonos, frontonas, raiškus karnizas, kaip ir dera postmodernizmui, čia pateikiami laisvai, interpretuojant. Tačiau istoriniai elementai traktuojami gana eklektiškai – žvelgdami į pastatą vargu ar užčiuopsime kokius nors charakteringus miestelio bruožus. Taigi, nors išraiškingas statinys neabejotinai patraukia praeivio dėmesį bei įgyvendina pagrindinį siekį – kuria aktyviai su žiūrovu komunikuojančią formą, netrukus po statybos nuomonės apie šį objektą buvo „kontraversiškos tiek architektų ceche, tiek tarp Birštono miestelėnų“[1]. Šiandien statinys jau pradeda apsinešti laiko dulkėmis ir suvokiamas kaip buvusių architektūrinių madų liudininkas.

Vaidas Petrulis

[1] Birštono Genius loci. Archiforma, 1997, nr. 1, p. 55.